- keliabendris
- keliãbendris, -ė smob. (1) Š, BŽ403,538 kelionės draugas, bendrakelionis: Mergaitė, Viktoro keliabendrė, ramiai sėdėjo ant siauro suolelio rš. Labiausiai jisai bijojo vaizduotės, šito dviveidžio žmogaus keliabendrio rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.